Naujienos

Integruota istorijos - lietuvių kalbos pamoka „Valstybingumo simboliai lietuviškuose piniguose“

Informacija: Atnaujinta: 2019 kovo 18; Peržiūros: 564

Kovo 6 dieną 8 klasės mokiniai kartu su istorijos ir lietuvių kalbos mokytojomis Gedute Pociene ir Elena Zaksiene lankėsi Raseinių krašto muziejuje, kuriame vyko integruota istorijos - lietuvių kalbos pamoka „Valstybingumo simboliai lietuviškuose piniguose“.

Toliau pateikiame aštuntokės Giedrės įspūdžius apie šią vykusią integruotą pamoką.

Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinės mokyklos aštuntokams buvo vedama netradicinėje aplinkoje integruota istorijos – lietuvių kalbos pamoka „Valstybingumo simboliai lietuviškuose piniguose“.

Atvykus į muziejų mus pasitiko draugiška gidė. Ji pasakojo apie valstybės pinigus 1914-1945 m. Sužinojome, kad lito pavadinimas kilo iš žodžio Lietuva. Patys pirmieji banknotai buvo lengvai padirbami. Juos greitai pakeitė nauji kokybiškesni. Pirmieji centai taip pat buvo popieriniai. Tarpukario metais ant banknotų buvo dedami valstybei svarbių žmonių portretai, o XIV a. naudojamas Vyčio ženklas.

Muziejininkė mums pasakojo ir pademonstravo apie pagrindinius simbolius piniguose: Gediminaičių stulpus, dvigubą kryžių, įvairius architektūros paminklus, žymiausių valstybės asmenų portretus.

Raseiniškis Tadas Daugirdas dovanojo muziejui savo sukauptą medžiagą apie litus. Jis buvęs heraldikos komisijos narys, kūrė tautinę vėliavą. Jo dėka, mūsų trispalvę sudaro geltona, žalia ir raudona spalvos.

Svarbus Lietuvos tautietis Adomas Varnas projektavo pinigų eskizus. Jo suprojektuotuose piniguose buvo daug liaudiškų elementų, kaip sėjėjas, verpėja, linų žiedai, javų varpos.

Muziejininkė supažindino mus su aversu – pagrindine banknoto puse ir reversu – kita banknoto puse. Reverse buvo vaizduojama įžymios datos, kaip Žalgirio mūšis, averse buvo spausdinami įžymių žmonių portretai. 1938 m. buvo išleista 10 litų moneta (sidabrinė), kur averse buvo pavaizduotas A. Smetonos atvaizdas, o reverse Seimo nariai.

Nuo 1991-ųjų metų pradžios atsirado laikinieji talonai (Vagnorkės), ant kurių buvo vaizduojami gyvūnai, augalai, paukščiai.

Lietuvių kalbos pamokoje turėjome aprašyti patirtus įvykius, apibendrinti pateiktas žinias.

Netradicinę pamoką suorganizavo mokytojos Gedudė Pocienė kartu su lietuvių kalbos mokytoja Elena Zaksiene. Integruotoje pamokoje daug sužinojome apie Lietuvos pinigų istoriją ir naudotus valstybingumo simbolius juose, jų tobulėjimą.

Mums patiko ši netradicinė istorijos – lietuvių kalbos pamoka. Ne veltui lito briaunoje buvo įrašyta „Tautos gerovė – tavo gerovė“.

Giedrė Gudinskaitė, 8 kl.

Tai jau buvo trečioji išvyka į Raseinių krašto muziejų šiais 2018-2019 mokslo metais. Siūlome prisiminti pirmąsias dvi išvykas - spalio dieną čia... ir lapkričio 27 dieną čia...